- sprunklas
- sprùnklas sm. (1) Sr, Gršl, spruñklas (2) Tl žr. spruduklis: 1. Tl Piemeniuo guziko nereikia, užtenka sprùnklo Trk. Į tus kailinius reikia nors sprùnklus įsiūti Ms. Ištrūko sprunklas, nebėra kuo susisegti Yl. Ne segtinai segamas, bet sprigtinai sprigamas sprunklas vadinas sąsprigu Šts. 2. Sprùnklais suverža šluotas rišdami Tv. Įrišk sprùnklą, geriau būs nešti Plng. Sprùnklas yr lengvai užrišamas ir atrišamas Klp. | prk.: Sauvalė paleido sprunklą senosios rėdos S.Dauk. 3. žr. spruduklis 5: Uždėjo katinuo sprunklą Yl. 4. S.Dauk žr. spruduklis 7: Įkišk dar ir sprùnklą tad į burną KŽ. 5. žr. spruduklis 8: Eik padirbk sprùnklus nytėms pakabinti Ms. Sprùnklai y[ra], nytis kur pariša Yl.
Dictionary of the Lithuanian Language.